Alfa. 2013

Straipsnis portale alfa.lt apie keturkojų gyvenimą, paimant interviu ir iš manęs :)

Prabangus keturkojų aukštuomenės gyvenimas

Prieglaudose gyvenantys ar, dar blogiau, valkataujantys šunys ir katės pavydėtų, pamatę, kokiomis sąlygomis gyvena kai kurie jų giminaičiai. Jie ne tik naudojasi kirpyklų ir gydyklų paslaugomis, bet gali apsigyventi Lietuvoje esančiame itin prabangiame gyvūnų viešbutyje.

Verslą pradėjo nuo savo šuns kirpimo

Šunų ir kačių kirpyklos jau nieko nestebina. Tačiau dar palyginus neseniai tokių įstaigų reikėdavo su žiburiu ieškoti. Šunų kirpyklą Vilniuje įsteigusi Laura Aksionaitienė Alfa.lt sakė, kad tokį verslą pradėjusi, galima sakyti, atsitiktinai.

„Prieš šešerius metus laikiau pudelį, tačiau nukirpti jo nebuvo kur. Šunų niekas nekirpo, todėl pudelį kirpau pati“, – pasakojo moteris.

Kartą jos tiesiog gatvėje užklausė, kur ji taip gražiai nukirpusi savo augintinį. Laura ir pasisakė, kad tai – jos pačios darbas. Ir neatsisakė padėti. Pamažu šunų augintojų, kurie prašydavo padėti, daugėjo ir moteris suprato, kad ji atrado savo verslą.

„Skaičiau labai daug specialios literatūros, mokiausi. Specialių kursų Lietuvoje nėra, bet susiradau užsienyje. Dabar turiu nuolatinius klientus, kai kurių augintinius kaip pradėjau kirpti prieš šešerius metus, taip ir dabar tebekerpu“, – sakė L. Aksionaitienė.

Labiausiai jai patinka kirpti šunis, kurie auginami specialiai parodoms. Pasak kirpėjos, tokius šunis itin dažnai laiko bevaikės poros, juos labai myli, todėl keturkojai ne tik idealiai prižiūrėti, bet ir labai paklusnūs. Jų nereikia nei prilaikyti, nei pririšti. Juo labiau kad moteris visuomet prašo, kad kerpant augintinį šalia būtų ir šeimininkas.

L. Aksionaitienė sako, kad abejoti, ar tinkamą darbą pasirinko, ji pradeda tuomet, kai jai atveda labai apleistus šunis. Daugiausia tokių atkeliauja po žiemos. „Man sako, kad šunį buvo išvežę į kaimą, ten jis nebuvo tinkamai prižiūrimas. Nežinau, kaimas ar ne kaimas, bet jei jau turi gyvūną, reikia juo rūpintis. Jie dažnai būna tiesiog siaubingai apleisti, tikrai ne visos kirpyklos tokius priimtų. Bet man jų gaila, neatsisakau, nes tuos gyvūnus jau net ne tik maudyti ir kirpti reikia, juos jau reikia gelbėti“, – Alfa.lt pasakojo L. Aksionaitienė.

Per visus šešerius darbo metus nė vienas „klientas“ nėra kirpėjai įkandęs. Paprastai ne itin ir priešinasi kerpami. Kaip minėta, su parodoms auginamais šunimis apskritai nebūna jokių rūpesčių. Kiti kartais parodo charakterį, tačiau pajutęs uždėtą specialų antkaklį, supratęs, kad neištrūks ir dar šeimininko raminamas, keturkojis nebesipriešina. „Per visą tą laiką buvo tik du šuniukai, kurių negalėjau apkirpti. Bet jie buvo atvežti iš prieglaudos, matyt, patyrę stresą. Taip ir nepavyko nieko padaryti“, – pasakojo kirpėja.

Šunų kirpimo ir maudymo procedūros kainuoja maždaug vienodai, tačiau kainų skirtumas skirtingiems šunims labai didelis. Paprastą nedidelį, ne itin ilgais gaurais šuniuką galima apkirpti ir už 25 litus. Už veislinio, itin ilgais gaurais šuns nukirpimą gali tekti pakloti ir kelis šimtus litų. Panašios ir šuns maudymo kainos.

Namie šunį maudyti specialistai nepataria. Viskas bus aptaškyta, o plaukuotas būtumėt ir jūs pats, ir viskas aplinkui, paskui mėnesį tuos plaukus reikėtų rankioti. O dar kur džiovinimas – porą valandų su džiovintuvu.

Viešbutis nėra didelis

Lietuvoje veikia ir itin modernus gyvūnų viešbutis. Jis nėra labai didelis, gali priimti apie aštuoniolika stambių šunų ir dešimt dvylika smulkesnių gyvūnų. Viešbutyje laukiami ne tik šunys ir katės, bet ir šeškai, triušiukai, žiurkėnai… Šiuo metu viešbutyje gyvena apie dvidešimt gyvūnų.

Kaip teigė Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentė J. Gustaitienė, tokio viešbučio, matyt, reikėtų ieškoti tik kur nors toli užsienyje. Arčiau nieko panašaus nėra. Čia ne tik patogūs voljerai, specialios grindys, bėgimo takeliai ir kiti patogumai, jau neskaitant minėtos kirpyklos ir gydyklos. Neretai gyvūnai paliekami slaugyti, todėl jiems reikia specialios priežiūros. Yra net voljerai su kameromis, todėl šeimininkas net būdamas užsienyje gali visuomet matyti, kaip jaučiasi jo numylėtinis.

Para viešbutyje kainuoja 25 litus, tik jei, pavyzdžiui, šuo paliekamas vos vienai parai, teks sumokėti 50 litų. „Pirmą dieną gyvūnas turi apsiprasti, jis būna nervingas, jam reikia daugiau priežiūros, todėl ir kaina didesnė“, – paaiškino J. Gustaitienė. Na, ir, suprantama, už specialias paslaugas teks primokėti.

Šarpėjui patiko prabangios sąlygos?

Klientų atsiranda visokių. Vieni piktinasi, kad naktį jų augintiniai paliekami voljeruose vieni. Tokiems paprastai paaiškinama, kad prie kiekvieno šuns prižiūrėtojo tikrai nepastatysi. Kiti pareiškia, kad jų šuo, pavyzdžiui neėda sauso maisto. Bet vėliau pasiėmę iš viešbučio pastebi, kad šuo ne tik jį ėda, bet dar ir noriai.

Darbuotojai gerai pamena itin kuriozišką istoriją, kai dešimčiai dienų viešbutyje buvo apgyvendintas itin piktas šarpėjus. Šuo ilgai nesileido į jokias draugystes, net pamaitinti jį ir išvalyti voljerą buvo problema. Vėliau prijunko ir jau net leidosi išvedamas pasivaikščioti. Kai šuns atvyko pasiimti šeimininkai, jiems buvo pateiktas „siurprizas“: šuo atsisakė eiti iš voljero, o juo labiau traukti su jais namo. Sunku pasakyti, ar jam taip patiko jį prižiūrėjęs darbuotojas, ar prabangus, kone aristokratiškas gyvenimas.

Straipsnis iš portalo www.alfa.lt

Publikuota 2013-08-11